Draudimo paslaugų produkto kainos esmė ir struktūra

Draudimo įmoka – draudimo sutartyje ar įstatymu nustatyti draudėjui privaromi mokėjimai už draudiminę apsaugą. Draudimo paslaugų kainą sudaro du elementai:

  • Draudimo paslaugų kūrimo ir teikimo savikaina
  • Draudimo įmonės gaunama pelno norma

Draudimo paslaugų savikaina – tai atskaitymai į draudimo rezervus, pagrindinės draudimo būstinės ir agentų tinklo išlaikymo išlaidos. Draudimo rezervai apskaičiuojami remiantis draudiminių įvykių tikimybės prognoze ir skirti draudimui padengti (t.y. išmokėti draudimo išmokas).

Pelno norma gaunama draudimo kompanijos – tai kainos priedas, priklausantis nuo vidinės įdėjimų pelno normos draudimo paslaugų rinkoje. Pelno norma gali būti padidinta arba sumažinta: nuo to priklauso paslaugų produktų kainų svyravimai.

Draudimo verslo pelningumo požiūriu draudimo paslaugų kaina negali būti mažesnė už jų kūrimo ir teikimo išlaidas. Tačiau kartais, draudimo įmonės, siekdamos užkariauti tam tikrą vartotojų rinkos dalį ir išstumti iš jos konkurentus , priverstos, nustatyti draudimo paslaugų kainas, mažesnes už jų draudimo gamybos išlaidas. Draudimo įmonių specialistai nusprendę užkariauti palyginti didelę rinkos dalį, pasirenka vieną ar kelis patraukliausius ir jų klientų labiausiai perkamus draudimo paslaugų produktus ir sumažina jų kainą iki mažesnės už savikainą lygio. Dėl to šios draudimo įmonės klientų rinkos dalis didėja, taip pat didėja ir nuostoliai, jei pardavinėjamas draudimo sutartys už mažesnę, nei savikaina kainą. Draudimo rezervų, suformuotų pagal patraukliausius produktus, nepakanka išmokėti reikiamas draudimo išmokas. Tokiais atvejais reikiamų draudimo išmokoms lėšų gaunama iš sukauptų pagal kitus draudimo paslaugų produktus arba iš anksčiau sukauptų santaupų.

Pasitaiko atvejų draudimo paslaugų rinkoje, kai draudimo įmonės priverstos mažinti savo paslaugų kainas, siekdamos išlaikyti esamus nuolatinius klientus. Šiuo atveju draudimo įmonė patiria mažiau nuostolių. Tačiau tokia situacija negali trukti ilgai. Patirtis rodo, kad taip besielgdama draudimo įmonė pradeda didinti savo paslaugų kainas, norėdama kompensuoti nuostolius, patirtus dėl paslaugų kainų mažinimo. Kadangi klientai yra jautrūs kainų pokyčiams, dalis klientų, kurie buvo susižavėję mažomis draudimo paslaugų kainomis, palieką šią įmonę. Jie pradeda ieškoti palankesnių drausimo paslaugų įsigijimo sąlygų.

Kaip rodo draudimo kompanijų veiklos patirtis, jos mažina savo paslaugų kainas ir tuo atveju, kai mažėja šių paslaugų gamybos išlaidos t.y. savikaina. Tačiau draudimo paslaugų kainų mažinimas turi ir neigiamų padarinių. Mat klientas išvydęs draudimo sutartyje ypač maža draudimo įmoką, kartais ima ir suabejoja draudimo paslaugos kokybe arba jam kyla būsimos apgaulės įtarimų. Taigi draudimo paslaugų kaina negali būti mažesnė už tą lygį , kurį psichologiškai įsivaizduoja klientas.

Draudimo paslaugų kaina yra vienas veiksmingiausių klientų perviliojimo įrankių, tai yra draudimo klientų perėjimas į kitas kompanijas. Draudikų nuomone vidutiniškai pasikeitęs draudimo įmokos tarifas 10 proc., lemia klientų netekimą.

Komentarai

Komentarų