Žaliosios kortelės sistemos atsiradimo istorija

greenn1948 metais prie JTO buvo sudaryta speciali komisija, kuri užsiėmė problemų, susijusių su tarptautiniu transporto priemonių judėjimu, sprendimu. Buvo norima užtikrinti, kad Europos valstybėje autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala būtų atlyginama nepriklausomai nuo to, ar įvykio kaltininkas buvo šalyje registruoto ar iš užsienio atvažiavusio automobilio vairuotojas. Iš kitos pusės buvo siekiama sumažinti sunkumus, su kuriais susidurdavo į kitą ar per kitą Europos valstybę važiuojantys transporto priemonių vairuotojai. Įvairūs formalumai pravažiuojant valstybių sienas, susiję su nevienodu transporto priemonių civilinės atsakomybės reglamentavimu bei šios atsakomybės draudimo normomis, kėlė didžiulį vairuotojų nepasitenkinimą ir buvo kliūtis transportinio turizmo vystymuisi bei tarptautinio mobilumo didėjimui.

Įstatymų, kalbančių apie transporto priemonių civilinę atsakomybę bei šios atsakomybės draudimą visose Europos valstybėse, suvienodinimas būtų buvęs paprasčiausias šios problemos sprendimo būdas. Atsižvelgus į praktinio pobūdžio problemas, su kuriomis būtų susidurta, tokios minties netrukus buvo atsisakyta.

Daugelis pritarė Anglijos delegacijos pasiūlytam skandinaviškąjam šios problemos sprendimo variantui. Išleista JTO direktyva NR.5 buvo pagrindas tarptautinės draudimo kortelės atsiradimui. Kadangi Skandinavijos šalyse galiojusi kortelė buvo žalios spalvos, tai ir tarptautinė draudimo kortelė pavadinta žaliąja kortele. 1953 metais įsigaliojo žaliosios kortelės draudimo sistema, kuriai pradžioje priklausė 12 Europos valstybių, o laikui bėgant prie jų prisijungė ir likusios valstybės.

Žaliosios kortelės sistemos sukūrimas buvo reikšmingas žingsnis. Prisidėjęs prie tarptautinio mobilumo didėjimo. Žaliosios kortelės sistema leido iš užsienio atvykusių transporto priemonių vairuotojų padarytus nuostolius reguliuoti pagal kiekvienoje šalyje galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus.

Komentarai

Komentarų